- kankaluoti
- kankalúoti, -úoja, -ãvo, kañkaluoti, -uoja, -avo KI143 1. žr. 1 kankaliuoti 3: Karvė po medę kankalúoja J. 2. intr. Vj maskatuoti, kabėti iš po ko išlindus: Jos skaros kankaliukai kañkaluoja nuo vėjo Brt. Negražu, kad laskūtai kankalúoja Vj. \ kankaluoti; iškankaluoti; nukankaluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.